Šventoji Sofija; įėjimo mokestis, darbo valandos, kaip patekti, ką pamatyti?
Šv. Sofija / Hagia Sophia (graikų kalba reiškia „Šventoji Išmintis“), turkiškai žinoma kaip Ayasofya, yra vienas svarbiausių architektūros šedevrų istorijoje ir viena iš labiausiai lankomų turistinių vietų pasaulyje. Šv. Sofija yra pirmoji pasaulyje katedra ir yra įsikūrusi Stambule, Turkijoje. Tai taip pat yra pirmoji bažnyčia, turinti didelį kupolą, pastatytą ne ant apskrito plano. Pastatyta 537 m., Šv. Sofija jau daugiau nei 1500 metų simbolizuoja Romos imperiją, Bizantiją, Osmanų imperiją ir šiuolaikinę Turkijos Respubliką. Iki 1453 m. ji veikė kaip Ortodoksų bažnyčia ir Konstantinopolio ekumeninio patriarchato centrinė katedra, o vėliau penkis šimtmečius buvo Osmanų imperijos sostinės mečetė.
Bilietai; kaina, eilės prie bilietų kasų ir laukimo trukmė
Bilietus galite įsigyti bilietų kasose, esančiose Šv. Sofijos jūros pusėje. Pagrindinis įėjimas skirtas tik musulmonų lankytojams, norintiems melstis viduje. Bilieto kaina suaugusiems yra 25 €. Prie Šv. Sofijos bilietų kasų paprastai būna ilgos eilės, ypač savaitgaliais ir kai į miestą atplaukia kruiziniai laivai, laukimo trukmė gali siekti iki 1 ar 2 valandas.
- Greitas įėjimo bilietas į Topkapi rūmus + garso gidas
- Ekskursija su gidu po Topkapi rūmus + Šv. Sofija + Bazilikos cisterna
PRAŠYKITE LICENCIJUOTO GIDO ∇
Prašome įtraukti savo vardą, mobilųjį telefoną, el. pašto adresą, datas ir asmenų skaičių žinutėje.
Šv. Sofijos įėjimo mokestis / kaina
Nuo 2024 m. rugsėjo Šv. Sofijos įėjimo mokestis yra 25 €. Bilietą galima apmokėti ir Turkijos lirais bei kreditine kortele. Su šiuo bilietu galite aplankyti Šv. Sofijos galerijos dalį (viršutinį aukštą), iš kurios atsiveria vaizdas į visą struktūrą iš viršaus. Pirmasis aukštas skirtas maldoms, o musulmonai, atvykę melstis, šią zoną gali lankyti nemokamai. Turkijos Respublikos piliečiams mokestis už apsilankymą viršutinėje galerijoje yra 800 TRY.
Darbo dienos ir valandos
Kokios yra Šv. Sofijos mečetės darbo valandos? 2024 m. Šv. Sofijos mečetės muziejaus dalis (viršutinis aukštas) yra atvira vietiniams ir tarptautiniams turistams kiekvieną savaitės dieną nuo 09:00 iki 19:30. Maldų zona yra atvira visą parą 24 valandas per parą.
Bilietai be eilės į Šv. Sofiją
Jei norite patekti į Šv. Sofiją nelaukdamas valandų eilėje prie bilietų kasų, galite saugiai įsigyti bilietą be eilės čia, sumokėdamas nedidelį papildomą mokestį. Tiesiog parodykite įėjime atsiųstą QR kodą.
Kur yra Šv. Sofija, kaip ten patekti?
Adresas: Šv. Sofija (Ayasofya-i Kebir Cami-i Şerifi), Sultanahmeto aikštė (Sultanahmet Meydanı), 34122 Fatih/Stambulas, Turkija. Telefonas: +90.0212 522 17 50.
Kaip ten patekti: Šv. Sofija yra istoriniame Stambulo pusiasalyje, Sultanahmeto rajone. Galite pasiekti Šv. Sofiją su T1 tramvajaus linija (stotys Gülhane arba Sultanahmet) arba Marmarajaus metro linija (Sirkeci stotis). Tai yra 10 minučių pėsčiomis nuo Gülhane, 2 minutės pėsčiomis nuo Sultanahmeto, ir 15 minučių pėsčiomis nuo Sirkeci stoties.
Trumpa Šv. Sofijos istorija
Šv. Sofija, pastatyta tris kartus toje pačioje vietoje, yra didžiausia bažnyčia, pastatyta Konstantinopolyje (dabar Stambule) Rytų Romos imperijos laikais. Paskutinė jos versija, garsėjanti savo didybe, yra ta, kuri išliko iki šiol.
Pirmoji bažnyčia (360 m.): Pirmoji Šv. Sofija, žinoma kaip Megale Ekklesia, buvo pastatyta 360 m. valdant imperatoriui Konstantinui. Ši pirmoji konstrukcija, turinti medinį stogą ir bazilikos planą, buvo sunaikinta 404 m. per civilinį sukilimą, kurį sukėlė konfliktai tarp imperatorės Eudoksijos ir patriarcho Jono Auksaburnio. Nors iš šios pirmosios bažnyčios nieko neliko, manoma, kad muziejaus saugykloje laikomi plytos, pažymėtos ‘Megale Ekklesia’, yra iš šios originalios struktūros. Mozaika, vaizduojanti patriarchą Joną Auksaburnį, matoma dabartinės Šv. Sofijos šiaurinėje tympano sienoje.
Antroji bažnyčia (415 m.): Antrąją bažnyčią, pastatytą imperatoriaus Teodosijaus II nurodymu, buvo atstatyta 415 m. Šis pastatas, garsėjęs savo penkių navų bazilikos planu, mediniu stogu ir didžiuliais vartais, buvo sunaikintas Nikės maišto metu, kuris buvo didžiulis sukilimas prieš imperatorių Justinijoną 532 m. sausio 13 d. Kai kurios šios struktūros liekanos išliko, įskaitant marmurinius laiptus, kolonų pagrindus ir reljefus su avinėlių figūromis, simbolizuojančiomis apaštalus, taip pat frizus iš pastato monumentaliųjų vartų (propilonų).
Dabartinė Šv. Sofija (537 m.): Dabartinė Šv. Sofija, reikšmingas architektūros stebuklas, buvo pastatyta pagal imperatoriaus Justinijono I nurodymus. Jos statybą prižiūrėjo du garsūs to meto architektai, Isidoras iš Miletų ir Antemijus iš Tralės. Pasak istoriko Prokopijaus, statyba prasidėjo 532 m. vasario 23 d. ir stebuklingai, pastatas buvo užbaigtas vos per penkerius metus, atidarytas 537 m. gruodžio 27 d..
Istoriniai įrašai rodo, kad atidarius Šv. Sofiją, imperatorius Justinijonas įžengė į didžiąją struktūrą ir tariamai sušuko: „Dėkoju Dievui už galimybę sukurti tokią garbinimo vietą.“ Taip pat sakoma, kad jis pareiškė: „Saliamonai, aš tave pralenkiau,“ nurodydamas garsųjį Saliamono šventyklą Jeruzalėje. Šie pareiškimai atspindi tiek jo pasididžiavimą, kad pasiekė tokį architektūros stebuklą, tiek pastato religinę svarbą.
Daugiau informacijos
Šv. Sofija yra pripažinta viena iš seniausių katedrų ir po jos pastatymo beveik tūkstantmetį išliko didžiausia pasaulyje. Ji šimtmečius tarnavo kaip šventa vieta, o jos reikšmė išliko net ir po to, kai Mechmedas Užkariautojas užėmė Konstantinopolį. Ji veikė kaip bažnyčia 916 metų ir kaip mečetė 482 metus, išskyrus laikotarpį tarp 1204 ir 1261, kai kryžiuočiai ją pavertė Katalikų katedra Lotynų imperijos laikotarpiu. Mechmedas Užkariautojas, žinomas dėl pagarbos įvairioms religijoms ir kultūroms, užtikrino Šv. Sofijos ir kitų Bizantijos struktūrų išsaugojimą. Nors jis pridėjo minaretą ir islamo bruožų, jis taip pat išsaugojo neįkainojamas Bizantijos mozaikas ir sustiprino struktūrą, kad ji geriau atlaikytų žemės drebėjimus.
16-ame ir 17-ame amžiuje buvo pridėta mihraba, sakykla ir dvi ložės mujezinui ir sultonui (maksure). Osmanų laikotarpiu Šv. Sofija buvo paversta kompleksu, pridedant keturis minaretus, aukštąją mokyklą (medresė), vidurinę mokyklą, fontanus, saulės laikrodžius ir įvairiais laikotarpiais pastatytas administratorių patalpas už pastato ribų.
Šv. Sofija buvo paversta muziejumi 1935 m. pagal Mustafos Kemalo Ataturko (šiuolaikinės Turkijos įkūrėjo) įsakymą ir Ministrų tarybos sprendimą.
Vidinė puošyba
Imperatorius Justinijonas I siekė padaryti Šv. Sofiją neprilygstamos didybės ir prabangos simboliu. Siekdamas to, jis įsakė surinkti geriausius architektūrinius elementus visoje savo imperijoje jos statybai. Šv. Sofijoje naudoti kolonos ir marmurai buvo gauti iš senųjų miestų griuvėsių Anatolijoje ir Sirijoje, įskaitant tokius garsius vietas kaip Aspendas, Efezas, Baalbekas ir Tarsas. Pastato baltieji marmurai buvo gauti iš Marmaros salos (Prokonnesos), žaliasis porfyras iš Eubojos salos, rožinis marmuras iš Afjonos, o geltonasis marmuras iš Šiaurės Afrikos.
Spalvotų gyslų marmuro gabalai buvo kruopščiai išpjauti simetriškomis formomis sienų apdailai, praturtindami interjero dekoratyvinę turtingumą. Be to, žaliosios kolonos iš Efezo Artemidės šventyklos ir aštuonios porfyro kolonos, gautos iš Egipto, buvo integruotos į navus ir po pusiau kupolu. Šv. Sofijoje yra iš viso 104 kolonos, iš kurių 40 yra apatinėje galerijoje, o 64 viršutinėje galerijoje, kiekviena prisideda prie pastato didybės ir architektūrinio spindesio.
Ką pamatyti Hagia Sophia?
Kupolas
Svarbiausia Hagia Sophia architektūros naujovė yra jos dydis. Pastatas yra didesnis nei įprastai bažnyčiai, o kupolas, dominuojantis struktūroje, išsiskiria savo dydžiu ir aukščiu nuo žemės.
Šv. Sofijos statyboje daugiausia buvo naudojamas marmuras, akmuo ir plytos. Siekiant pagerinti pastato atsparumą žemės drebėjimams, kupolo statyboje buvo naudojamos specialiai sukurtos lengvos ir tvirtos plytos, pagamintos iš Rodo dirvožemio, siekiant išvengti jo griūties seismų metu.
Mozaikos ir freskos
Šv. Sofija garsėja savo išskirtinėmis mozaikomis, sukurtomis įvairiais laikotarpiais, kurios reikšmingai prisideda prie jos estetinės ir istorinės vertės. Tarp šių mozaikų svarbiausi ir seniausi pavyzdžiai randami narteksos zonoje. Šios ankstyvosios mozaikos ypač žinomos dėl savo anikoninių (nefigūratyvių) dizainų, būdingų ankstyvajam Bizantijos laikotarpiui. Šių mozaikų detalės ir meno kokybė atspindi pastato turtingą kultūrinę ir religinę istoriją.
Bizantijos imperijos ikonoklastijos laikotarpiu, kai buvo naikinami ikonai ir kiti religiniai vaizdai, plačiai manoma, kad visos Šv. Sofijos viduje esančios figūratyvinės mozaikos buvo pašalintos. Mozaika ant apso lubų, vaizduojanti pirmąją figūratyvinę mozaiką, sukurtą Šv. Sofijoje po šio ikonoklastijos laikotarpio pabaigos 843 m., žymi svarbų posūkio tašką Bizantijos mene ir religijos politikoje.
Visoje Šv. Sofijoje galima pamatyti įvairiais laikotarpiais sukurtas figūratyvines mozaikas. Šios mozaikos ypač ryškios viršutinėje galerijoje, tympano sienoje, nartekse, vestibiulyje ir kunigų kambariuose. Šių mozaikų stilių ir temų įvairovė pastato skirtingose dalyse atspindi turtingą Šv. Sofijos istorinę ir meninę raidą per amžius.
Daugiau ką pamatyti Šv. Sofijos muziejuje
- Antrosios bažnyčios griuvėsiai
- Unikalus kupolas ir jo dekoracijos
- Imperatoriaus durys, Orea Porta (Gražiosios durys) ir mozaikos
- Serafimo angelai
- Sultono ložė (maksure)
- Sakykla / Mujezino ložė
- Aštuoni islamo kaligrafijos skydeliai
- Prakaito/ Norų kolona
- Viršutinės galerijos ir mozaikos (laikinai uždarytos)
- Bizantijos krepšelio stiliaus kolonų galvos
- „Deisis“ kompozicija, vaizduojanti Joną Krikštytoją ir Mergelę Mariją, meldžiantis Jėzui
- Enriko Dandolo, Venecijos dožo, atsakingo už žiaurias ir baisias Konstantinopolio atakas, antkapis
- Dangaus ir pragaro vartai
- Pantokratoriaus Jėzaus mozaikos
- Mozaikos, vaizduojančios šventuosius Ignacijų, Linusą ir Ignacijų Teoforą
- Mozaika, kurioje Jėzus šventina imperatorių Konstantiną IX Monomaką ir jo žmoną Zoją
- Du dideli kubai iš uogų marmuro Pergamone
- Vikingų užrašas (laikinai uždarytas)
- Biblioteka, pastatyta sultono Mahmudo I 1739 m.
- Krikštykla
- Sultonų kapai